Nustokite kalti atmintinai! Tikroji užsienio kalbos mokymosi paslaptis – atrasti jos „sielos prieskonius“
Ar kada nors jums yra nutikę taip?
Nors jūsų gramatika nepriekaištinga, o žodynas nemenkas, bet pradėjus kalbėti su užsieniečiu, kalba atrodo sausa, tarsi kalbėtų robotas, trūksta jai „autentiškumo“. Arba klausotės, kaip pašnekovas lieja žodžius laisvai, nors kiekvienas žodis pažįstamas, bet sudėjus juos kartu – tiesiog nesuprantate, iš ko jie juokiasi.
Kokia to priežastis?
Iš tiesų, mokytis kalbos labai panašu į maisto gaminimą.
Žodžių mokymasis, gramatikos studijavimas – tai tarsi pasirūpinti virtuvės aliejumi, druska, padažais ir įvairiais ingredientais. Tai yra pagrindai, labai svarbūs, bet vien jų neužtenka, kad paruoštumėte patiekalą, kuris būtų tik „teoriškai valgomas“.
Kas iš tiesų nulemia patiekalo skonį, yra tie neišsakomi „išskirtiniai receptai“ — pavyzdžiui, močiutės perduotos prieskonių proporcijos, arba virtuvės šefo įkvėpti gaminimo būdai.
Lygiai taip pat ir kalba. Jos siela slypi tuose neišverčiamuose, tačiau kupinuose gyvybės posakiuose ir „memuose“. Būtent jie yra tie „sielos prieskoniai“, kurie atgaivina kalbą.
Netikėti vokiečių „sielos prieskoniai“ – ar teko jų ragauti?
Paimkime kad ir vokiečių kalbą. Mes visada manome, kad vokiečiai yra pedantiški, griežti, tarsi tiksliai veikianti mašina. Tačiau vos tik įsigilinsite į jų kasdienę kalbą, atrasite visiškai naują, atvertą pasaulį.
Jei kas nors jus supykdė, ką sakytumėte?
„Esu piktas“? Pernelyg tiesmuka.
Vokiečių draugas susiraukęs galėtų pasakyti: „Tu eini man ant sausainio.“ (Du gehst mir auf den Keks)
Argi neatrodo, kad staiga net pyktis tapo šiek tiek mielas? Tas jausmas, kai tavo asmeninė erdvė yra be priežasties pažeidžiama, ir kartu jautiesi supykęs bei juokingas, visa tai puikiai apibūdina „sausainis“.
O jei pašnekovas jus supykdė iki kraštutinumo?
Vokiečiai pasakytų: „Man tuojau išaugs kaklaraištis!“ (Ich kriege so eine Krawatte)
Įsivaizduokite, kad esate taip supykę, jog įsitempia kaklas, šokteli kraujospūdis, tarsi nematomas kaklaraištis stipriai veržtų gerklę. Šis palyginimas puikiai apibūdina tą dusinantį ir įsiutusį fizinį jausmą.
O jei kas nors pyksta ir ožiuojasi dėl smulkmenos?
Galite pusiau juokais paklausti: „Kodėl tu vaizduoji įsižeidusią kepeninę dešrą?“ (Warum spielst du die beleidigte Leberwurst?)
Taip, nesuklydote, „įsižeidusi kepeninė dešra“. Šis posakis yra toks vaizdingas, kad paprastai, vos jį ištarus, net didžiausią pyktį jaučiantis pašnekovas gali būti prajuokintas šio keisto palyginimo ir sunkiai besupykti.
Norite pasakyti „tai ne mano reikalas“?
Be „That's not my problem“, galite išbandyti šaunesnę vokišką išraišką: „Čia ne mano alus.“ (Das ist nicht mein Bier)
Potekstė: kito alaus aš negeriu; prie kitų bėdų aš nelendu. Paprasta, stipru, ir kartu spinduliuoja nepriklausomą atsainumą.
Kaip atrasti šiuos „sielos prieskonius“?
Supratote? Šie „sielos prieskoniai“ yra raktas, kad kalba taptų tikrai gyva ir turėtų šilumos.
Jie yra kultūros atspindys, tiesioginė vietinių mąstymo ir gyvenimo humoro išraiška. Tačiau problema ta, kad šių autentiškiausių ir įdomiausių dalykų niekada neišmoksite iš vadovėlių.
Tad kaip juos įsisavinti?
Geriausias būdas – tiesiogiai bendrauti su „virtuvės šefais“ – tai yra, su gimtakalbiais.
Tačiau daugelis nerimauja, kad kalbės prastai, bijo klysti, bijo jaustis nejaukiai. Ši nuotaika yra visiškai suprantama. Tokiu atveju, tokios priemonės kaip Intent gali padėti įveikti šią kliūtį.
Tai pokalbių programėlė su integruotu dirbtinio intelekto vertimu, leidžianti be jokio streso bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio. Galite pamatyti, kaip vokiečių draugai iš tiesų naudoja „sausainius“ ir „alų“, kad išsakytų nepasitenkinimą, išmokti autentiškų, gyvų „memų“ iš pirmų rankų, ir netgi pamokyti juos kelių kiniškų posakių, tokių kaip „YYDS“ ar „扎心了“ (žodžiu „įsmeigė į širdį“).
Pagrindinis kalbos žavesys niekada neslypi tame, kiek žodžių atsimenate, o tame, kad galite ja sukurti tikrą ryšį su kita įdomia siela.
Nebelaikykite užsienio kalbos mokymosi vargu. Verčiau tai vertinkite kaip kelionę atrandant pasaulio skonį, ir aktyviai atraskite tuos „išskirtinius receptus“, paslėptus kalbos gelmėse.
Patikėkite manimi, tai daug įdomiau nei tiesiog kalti atmintinai.