Jūs ne tai, kad nemokate išmokti užsienio kalbos – tiesiog nesupratote „žvejo“ mąstysenos
Ar ir jums taip nutinka?
Telefone atsisiuntėte kelias užsienio kalbų mokymosi programėles, lentynose puikuojasi vadovėliai „nuo pradedančiojo iki meistro“, o mėgstamiausių sąraše – gausybė „ekspertų“ patarimų.
Jaučiatės, kad viską paruošėte užsienio kalbos mokymuisi. Bet koks rezultatas?
Žodžiai pasimiršta vos išmokti, sakinių taip ir neištariate, o pamatę užsienietį akimirksniu prarandate gebėjimą kalbėti. Pradedate abejoti savimi: „Ar tikrai neturiu kalbos gabumų?“
Neskubėkite daryti išvadų. Šiandien noriu su jumis pasidalinti paslaptimi: jūsų problemos gali būti visai nesusijusios su kalbos gabumais.
Ar jūs „perkate žuvį“, ar mokotės „žvejoti“?
Įsivaizduokite, norite valgyti žuvies. Turite du pasirinkimus:
- Kiekvieną dieną eiti į turgų ir pirkti kitų sugautą žuvį.
- Išmokti pačiam žvejoti.
Dauguma kalbos mokymosi produktų yra tarsi tas žuvies turgus. Jie jums duoda žodžių sąrašus, gramatikos taisykles, paruoštus sakinius... visa tai yra apdorota „žuvis“. Šiandien nusiperkate vieną, rytoj – dar vieną, ir atrodo, kad rezultatai puikūs.
Tačiau problema ta, kad vos palikus šį turgų, nebeturite nieko. Nežinote, kur rasti žuvies, nežinote, kokį masalą naudoti, ir net nežinote, kaip užmesti meškerę.
Tačiau iš tiesų efektyvūs kalbos besimokantieji „neperka žuvies“, o mokosi „žvejoti“.
Jie įvaldė kalbos mokymosi metodus.
Tai ir yra esmė. Nes kai tik išmoksite „žvejoti“, bet kokia upelė, ežeras ar net jūra gali tapti jūsų žvejybos vieta. Bet koks vadovėlis, filmas, programėlė gali tapti jūsų „meškere“ ir „masalu“.
Nebekaupkite „žvejybos įrankių“ – pirmiausia tapkite „žveju“
Daugelis žmonių sunkiai mokosi užsienio kalbų ne todėl, kad jų „žvejybos įrankiai“ (mokymosi ištekliai) yra prasti, o todėl, kad jie visą laiką nuleidę galvas tyrinėja įrankius, pamiršdami pakelti akis ir pažiūrėti į tvenkinį, o juo labiau pamiršdami praktikuotis, kaip užmesti meškerę.
- Brangiai nupirkti kursai – tai ta spindinti aukščiausios klasės meškerė.
- Šimtus dienų žymite pažangą programėlėje – tai tarsi nuolatinis kabliuko valymas.
- Nesuskaičiuojama daugybė jūsų sukauptų mokymosi medžiagų – tai sandėlyje dulkėjantys masalai.
Šie dalykai patys savaime nėra blogi, bet jei nemokate jais naudotis, jie yra beverčiai.
Tikroji „žvejo mąstysena“ yra tokia:
- Žinoti, kokią „žuvį“ norite pagauti: Ar jūsų tikslas – laisvai bendrauti su klientais susitikimuose, ar tiesiog norite suprasti japoniškus serialus? Aiškus tikslas nulemia, ar turėtumėte eiti į „tvenkinį“, ar į „jūrą“.
- Suprasti savo įpročius: Ar jums patinka ramiai žvejoti ankstų rytą, ar aktyviai užmesti tinklus vakare? Supratus savo mokymosi stilių, rasite patogiausią ir ilgalaikiškiausią metodą.
- Paversti visus išteklius savo „žvejybos įrankiais“: Nuobodus vadovėlis? Galite naudoti tik jo pavyzdinius sakinius šnekamajai kalbai lavinti. Serialas, kurį mėgstate žiūrėti? Galite paversti jį gyviausia klausymo medžiaga.
Kai įvaldysite „žvejo mąstyseną“, nebebūsite pasyvus informacijos gavėjas, o tapsite aktyviu žinių tyrinėtoju. Nebekamuosite savęs klausimu „kuri programėlė geriausia?“, nes žinote, kad jūs pats esate geriausias mokymosi įrankis.
Nebijokite, pradėkite „nerti“ jau dabar
Žinoma, geriausia žvejybos praktika – tai iš tiesų eiti prie vandens.
Panašiai ir geriausias būdas mokytis kalbos – tai iš tikrųjų „kalbėti“. Bendrauti su realiais žmonėmis, net jei iš pradžių darysite klaidų ir jausitės įsitempę.
Daugelis žmonių užstringa šiame etape, nes bijo pasirodyti nerangūs prieš kitus arba nerimauja, kad kalbos barjeras sukels nepatogumų. Tai panašu į pradedantįjį žveją, kuris, bijodamas, kad meškerė įkris į vandenį, niekada nedrįsta užmesti pirmo kabliuko.
Laimei, technologijos suteikė mums tobulą „pradedančiųjų treniruočių aikštelę“. Pavyzdžiui, tokios priemonės kaip Intent yra tarsi pokalbių partneris su įmontuotu vertimu. Galite bendrauti be streso su gimtakalbiais iš viso pasaulio, nes jos įmontuotas dirbtinio intelekto vertėjas padeda jums įveikti kliūtis. Jūs galite matyti ir originalų tekstą, ir vertimą, ir realaus pokalbio metu, nepastebimai išmoksite „žvejoti“.
Atminkite, kalbos mokymasis – tai ne skausminga kova su atmintimi, o įdomus tyrinėjimo ir ryšio nuotykis.
Nustokite kaupti „žuvį“ ir nuo šiandien mokykitės tapti laimingu „žveju“. Pamatysite, visas pasaulio kalbų vandenynas atsivers jums.