Kodėl visada pamirštate išmoktus žodžius? Nes jūsų kalbos mokymosi būdas nuo pat pradžių buvo klaidingas

Ar kada nors esate patyrę ką nors panašaus?

Praleidote kelis vakarus, pagaliau išmokę ilgą žodžių sąrašą. Tačiau po kelių dienų jie dingo be pėdsakų iš jūsų atminties, tarsi niekada nebūtų egzistavę. Fiksavote pažangą programėlėse, kruopščiai studijavote knygas, tačiau kalbos mokymasis atrodė tarsi vandens pylimas į kiaurą kibirą – sunkus darbas, duodantis mažai naudos.

Kodėl taip nutinka? Ar mūsų smegenys, jau suaugusiųjų, jau „surūdijo“?

Nei taip, nei taip. Problema ta, kad mes visada mokėmės neteisingu būdu.

Nustokite „skaityti“ receptus, patys pasigaminkite patiekalą

Įsivaizduokite, kad norite išmokti pagaminti troškintą kiaulieną. Ar tiesiog laikytumėte receptų knygą ir nuolat kartotumėte žodžius „supjaustyti kubeliais, apvirinti, karamelizuoti cukrų, lėtai troškinti“, ar nueitumėte į virtuvę ir patys pabandytumėte?

Atsakymas akivaizdus. Tik patys supjaustę mėsą, pajutę aliejaus temperatūrą ir užuosdami sojos padažo aromatą, jūsų kūnas ir smegenys iš tiesų „išmoks“, kaip pagaminti šį patiekalą. Kitą kartą gamindami, jums galbūt net nereikės recepto.

Kalbos mokymasis taip pat grindžiamas tuo pačiu principu.

Mes visada manome, kad kalbos mokymasis yra „žodžių įsiminimas“ ir „gramatikos įsiminimas“, tarsi skaitytume receptų knygą, pagal kurią niekada nieko nepagaminsime. Tačiau kalbos esmė yra ne žinios, o įgūdis – įgūdis, reikalaujantis visapusiško įsitraukimo.

Štai kodėl vaikai taip greitai mokosi kalbų. Jie ne „mokosi“, o „žaidžia“. Kai mama sako „apkabinti“, jie ištiesia rankas; kai tėtis sako „negalima“, jie atsitraukia savo mažas rankytes. Kiekvienas žodis yra glaudžiai susijęs su konkrečiu veiksmu, tikru jausmu.

Jie „gamina“ su savo kūnu, o ne „skaito receptus“ akimis.

Jūsų smegenys labiau mėgsta „aktyvią“ atmintį

Mokslas mums sako, kad mūsų smegenys nėra „kartoteka“ žodžiams laikyti, o tinklas, sudarytas iš begalės neuronų jungčių.

Kai tiesiog tyliai skaitote žodį „šokti“ (jump), smegenyse atsiranda tik silpnas signalas. Tačiau kai skaitote „šokti“ ir tuo pačiu metu iš tikrųjų šokate, situacija visiškai pasikeičia. Jūsų regos, klausos ir motorinė žievė aktyvuojamos vienu metu, ir jos kartu audžia stipresnį, patikimesnį atminties tinklą.

Šis veiksmas tarsi nutiestų „greitkelį“ atminties keliams, todėl informacija perduodama greičiau ir rečiau pamirštama.

Štai kodėl po daugelio metų galbūt pamiršite eilėraščio eilutę, tačiau niekada nepamiršite, kaip važiuoti dviračiu. Nes važiavimas dviračiu yra kūno atminties rūšis, įsirėžusi į jūsų raumenis ir nervus.

Kaip mokytis kalbos tarsi „gaminant maistą“?

Geros naujienos yra tai, kad kiekvieno iš mūsų smegenyse išlieka šis galingas mokymosi gebėjimas. Dabar jums tereikia jį vėl pažadinti.

Pamirškite nuobodžius žodžių sąrašus, išbandykite šiuos metodus:

1. Išpildykite žodžius veiksmu: kai mokotės „atidaryti duris“ (open the door), iš tiesų atlikite durų atidarymo veiksmą; kai mokotės „gerti vandenį“ (drink water), paimkite puodelį ir atsigerti. Paverskite savo kambarį interaktyvia scena.
2. Žaiskite „komandų žaidimus“: Suraskite draugą ir žaiskite „Simonas sako“ (Simon Says) žaidimą ta kalba, kurią mokotės. Pavyzdžiui, „Simonas sako, paliesk savo nosį“ (Simon says, touch your nose). Tai ne tik smagu, bet ir padeda jums greitai reaguoti nesąmoningai.
3. Pasakokite istorijas kūnu: Mokydamiesi naujos istorijos ar pokalbio, pabandykite ją atlikti naudodami perdėtą kūno kalbą. Pamatysite, kad siužetas ir žodžiai įsimins itin tvirtai.

Esmė – viena: įtraukite savo kūną.

Kai kalbą iš „protinio darbo“ paversite „visapusiška kūno mankšta“, pamatysite, kad tai nebesi našta, o malonumas. Atmintis nebereikės pastangų, ji atsiras natūraliai.

Žinoma, kai kūnu įvaldysite pagrindinį žodyną ir jausmus, kitas žingsnis – juos pritaikyti tikruose pokalbiuose. Bet ką daryti, jei šalia nėra kalbos partnerio?

Tokiu atveju technologija gali labai padėti. Pokalbių programėlės, tokios kaip Intent, turi integruotą dirbtinio intelekto vertimą realiuoju laiku, leidžiantį be kliūčių bendrauti su žmonėmis visame pasaulyje. Galite drąsiai reikštis naudodami ką tik išmoktus žodžius ir veiksmus; net jei suklysite, kitas asmuo supras jus per vertimą, o jūs iškart pamatysite autentiškiausią posakį. Tai kalbos praktiką paverčia iš įtempto „egzamino“ į atsipalaidavusį ir įdomų realų pokalbį.

Taigi, nebesiskųskite savo prasta atmintimi. Jūsų atmintis nėra prasta; jūs tiesiog naudojote neteisingą metodą.

Nuo šiandien nustokite būti kalbos „gurmanų kritiku“, kuris tik stebi, bet nieko nedaro. Ženkite į „virtuvę“ ir „gaminkite“ savo naująją kalbą. Nustebsite pamatę, kaip jūsų smegenys iš tikrųjų moka „mokytis“.