Nebekovokite su „sklandumu“ – jūsų supratimas apie užsienio kalbų mokymąsi galėjo būti klaidingas nuo pat pradžių

Bendrinti straipsnį
Numatomas skaitymo laikas 5–8 min.

Nebekovokite su „sklandumu“ – jūsų supratimas apie užsienio kalbų mokymąsi galėjo būti klaidingas nuo pat pradžių

Ar ir jums taip nutinka? Iškalėte tris tūkstančius žodžių, jūsų telefonas pilnas mokymosi programėlių, tačiau susitikę užsienietį draugą, vis dar temokate tik „Hello, how are you?“. Pradedate abejoti savo gyvenimu: kaip gi iš tikrųjų pasiekti tą „sklandumą“? Šis nepasiekiamas tikslas, lyg didžiulis kalnas, slegia jus ir neleidžia kvėpuoti.

Mums nuolat atrodo, kad užsienio kalbos mokymasis – tarsi ilgas egzaminas, o „sklandumas“ – tai tas egzamino lapas su aukščiausiu įvertinimu. Bet šiandien noriu jums pasakyti: ši mintis iš pat šaknų yra klaidinga.

Pamirškite egzaminus. Mokytis kalbos – iš tikrųjų labiau panašu į maisto gaminimą.

Jei į kalbą žiūrėsite kaip į maisto gaminimą, viskas taps aišku

Įsivaizduokite virėją naujoką, kurio tikslas – tapti „Michelin“ žvaigždės šefu. Jei jis darytų tik vieną dalyką – beprotiškai kaltų receptus atmintinai, išmoktų mintinai tūkstančių ingredientų pavadinimus ir savybes, ar jis galėtų pagaminti gardžių patiekalų?

Žinoma, ne.

Jis galbūt spoksos į krūvą aukščiausios klasės ingredientų (jūsų išmoktų žodžių), bet nežinos, kaip įkaitinti keptuvę ir aliejų, kaip juos derinti ir maišyti, ir galiausiai pagamins lėkštę tokio „tamsaus patiekalo“, kurio niekas negalės nuryti.

Argi tai ne dabartinė mūsų užsienio kalbų mokymosi padėtis? Esame apsėsti minties, „kiek ingredientų įsiminėme“, o ne „kiek pavyksta pagaminti firminių patiekalų“.

„Sklandumas“ – ne tai, kiek žodžių žinote, o tai, ar galite su turimais žodžiais pagaminti „padorų patiekalą“ – tai yra, užmegzti veiksmingą bendravimą.

Trys mitai apie „sklandumą“, lyg trys nenaudingi receptai

Jei į kalbą pažvelgsite per „maisto gaminimo“ prizmę, daugelis jus ilgai kankinusių problemų akimirksniu išsispręs.

1. Mitas pirmas: žodynas = sklandumas?

Kažkas kadaise nusprendė, kad aš „nebuvau sklandus“ tik todėl, kad pokalbio metu pamiršau retai vartojamą žodį.

Tai lyg teigti, kad Sičuano virtuvės meistras nėra geras virėjas vien todėl, kad nežino, kaip paruošti prancūziškas sraiges – tai tiesiog juokinga.

Tikras kulinarijos meistras siekia ne pažinti visus pasaulio ingredientus, o iš esamų, kasdienių ingredientų pagaminti stebėtinai skanius patiekalus. Panašiai ir kalbos meistro ženklas – ne žinoti kiekvieną žodį žodyne, o gebėti sumaniai vartoti įvaldytą žodyną, aiškiai ir laisvai reikšti mintis.

2. Mitas antras: „sklandumas“ – tai juoda-balta finišo linija?

Mes visada manome, kad kalbos lygis turi tik dvi būsenas: „sklandus“ ir „nesklandus“.

Tai lyg virėjus skirstyti tik į „kulinarinius dievus“ ir „virtuvės naujokus“. Tačiau tiesa yra ta, ar žmogus, mokantis pagaminti tik kiaušinienę su pomidorais, moka gaminti maistą? Žinoma, kad moka! Jis jau išsprendė savo pietų problemą.

Jūsų kalbos lygis yra toks pat. Šiandien, jei užsienio kalba sėkmingai užsisakote kavos puodelį, jūs jau turite „kavos užsisakymo sklandumą“. Rytoj, jei galite su draugu kalbėti apie filmą, jau turite „pokalbio apie filmus sklandumą“.

„Sklandumas“ – tai ne tolima finišo linija, o dinamiška, nuolat besiplečianti sritis. Jūsų tikslas neturėtų būti „tapti „Michelin“ šefu“, o „kokį patiekalą noriu išmokti pagaminti šiandien?“

3. Mitas trečias: ar gimtakalbiai yra „tobulai sklandūs“?

Paklauskite savo aplinkinių draugų, ar jie žino visus kinų kalbos posakius (idiomas)? Ar jie žino šių žodžių, tokių kaip „bò huà“, „kěn qìng“, „chuō lì“, reikšmes?

Didelė tikimybė, kad ne.

Statistikos duomenimis, gimtakalbio per visą gyvenimą įvaldyta žodyno dalis paprastai sudaro tik 10–20 % viso gimtosios kalbos žodyno. Taip, jei būtų rengiamas „didysis egzaminas“ apie gimtąją kalbą, kiekvienas iš mūsų neišlaikytų.

Gimtakalbiai yra „sklandūs“ ne todėl, kad viską žino, o todėl, kad jiems lengva ir laisva vartoti kalbą savo pažįstamose gyvenimo ir darbo srityse. Jie yra savo „kulinarijos srities“ ekspertai, o ne visagaliai maisto dievai.

Nustokite vaikytis iliuzijų, pradėkite tikrąjį „gaminimą“

Taigi, nebeklauskite „kaip gi pasiekti tą sklandumą?“.

Turėtumėte sau užduoti konkretesnį, veiksmingesnį klausimą: „Ką šiandien noriu nuveikti užsienio kalba?“

Ar norite pasikalbėti apie gimtinę su naujai sutiktu užsienio draugu? Ar norite suprasti straipsnį apie savo dievaitį? O gal surengti trumpą susitikimą su klientu?

Suskaidykite tą nepasiekiamą „sklandumo“ kalną į atskirus, praktiškai įgyvendinamus „mažus receptus“. Kiekvieną kartą užbaigus tokį „receptą“, jūsų pasitikėjimas savimi ir gebėjimai augs.

Mokymosi esmė – ne „informacijos priėmimas“, o „kūryba“. Geriausias mokymosi būdas – tiesiog įžengti į „virtuvę“ ir pradėti veikti.

Žinoma, vienam klaidžioti virtuvėje gali būti šiek tiek vieniša ir bejėgiška, ypač kai nerandate tinkamų „ingredientų“ (žodžių) arba nežinote „gaminimo žingsnių“ (gramatikos).

Tokiu atveju geras įrankis – tarsi pagalbinis virėjas, pasiruošęs bet kuriuo metu. Pavyzdžiui, pokalbių programėlė Intent, su integruota dirbtinio intelekto vertimo funkcija, yra tarsi jūsų „išmanioji receptų knyga“. Kai užstringate, ji gali akimirksniu padėti rasti autentiškiausią išsireiškimą ir leidžia sklandžiai bendrauti su draugais visame pasaulyje. Ji sukuria jums tikrą virtuvę, kurioje galite drąsiai „gaminti“ kiekvieną savo pokalbį praktikuodamiesi.

Tikrasis augimas kyla iš kiekvieno realaus bendravimo, kiekvieno sėkmingo „patiekalo patiekimo“.

Nuo šiandien pamirškite tą miglotą žodį „sklandumas“.

Susikoncentruokite į „tą patiekalą“, kurį norite pagaminti šiandien, mėgaukitės malonumu kurti ryšius kalbos pagalba. Pamatysite, kad nebevaikydamiesi kalno viršūnės vaizdų, jau esate tame kraštovaizdyje.