Jūs ne „mokotės“ užsienio kalbos, o atrakinate naują pasaulį
Ar kada nors jautėtės taip?
Praleidote daugybę valandų kalantis žodžius ir gramatiką, parsisiuntę ne vieną mokymosi programėlę į telefoną. Tačiau, atėjus progai, vis tiek negalite prakalbėti. Mokėtės tiek ilgai anglų, japonų, korėjiečių… o galiausiai tai atrodo kaip niekada nesibaigiantis sunkus darbas.
Kur slypi problema?
Galbūt mes nuo pat pradžių mąstėme klaidingai. Mokytis kalbos – tai ne egzaminas, o nuotykių kupina kelionė.
Įsivaizduokite, kalbos mokymasis yra tarsi nepažįstamo miesto, kuriame dar niekada nebuvote, tyrinėjimas.
Jūsų žodynėliai ir gramatikos užrašai – tai žemėlapis. Jis labai naudingas – parodo, kur yra pagrindinės gatvės ir žymūs objektai. Tačiau jei tik spoksosite į žemėlapį, niekada nepajusite miesto pulso.
Kas yra tikrasis miestas? Tai kavinė už kampo, iš kurios sklinda kvapnus aromatas, tai muzika, sklindanti iš siaurų gatvelių, tai unikali vietinių gyventojų šypsena ir pokštas, kurį jie supranta be žodžių. Štai kas yra miesto siela.
Daugelis iš mūsų mokydamiesi užsienio kalbos yra tarsi su žemėlapiu rankose, bet niekada nedrįsta žengti į patį miestą. Mes bijome pasiklysti (pasakyti ką nors neteisingai), bijome būti išjuokti (dėl netaisyklingo tarimo), todėl verčiau liekame viešbutyje (komforto zonoje), nuolat nagrinėdami žemėlapį, kol išmokstame jį mintinai.
Koks rezultatas? Tampame „žemėlapių ekspertais“, bet ne „keliautojais“.
Tikrieji kalbos meistrai yra drąsūs tyrinėtojai.
Jie žino, kad žemėlapis yra tik įrankis, o tikrieji lobiai slypi nepažymėtose siaurose gatvelėse. Jie noriai padeda žemėlapį ir leidžiasi į kelionę vedami smalsumo.
- Jie ne tik kalasi žodį „obuolys“, bet eina į vietinį turgų paragauti, kokio skonio ten augantys obuoliai.
- Jie ne tik mokosi „labas“ ir „ačiū“, bet drąsiai kalbasi su žmonėmis, net jei iš pradžių tenka bendrauti gestais.
- Jie ne tik nagrinėja gramatikos taisykles, bet žiūri tos šalies filmus, klauso jų dainų, jaučia jų džiaugsmus ir liūdesius.
Klysti? Žinoma, klysite. Pasiklysti? Tai įprastas dalykas. Tačiau kiekviena klaida, kiekvienas pasiklydimas yra unikalus atradimas. Galbūt suklysite paklausdami kelio, bet netikėtai atrasite nuostabią knygų parduotuvę; galbūt neteisingai pavartoję žodį, priversite pašnekovą geranoriškai nusijuokti ir akimirksniu sutrumpinsite atstumą tarp jūsų.
Štai koks yra tikrasis kalbos mokymosi malonumas – ne siekti tobulumo, o siekti ryšio.
Todėl nustokite vertinti užsienio kalbos mokymąsi kaip užduotį, kurią privalote įveikti. Vertinkite tai kaip nuotykį, kurį galite pradėti bet kada.
Atsisakykite minties „privalau baigti šią knygą, kad galėčiau pradėti kalbėti“. Jums iš tiesų reikia drąsos iškart leistis į kelionę.
Žinoma, vienam tyrinėti gali būti šiek tiek vieniša ir baisu. O kas, jei būtų stebuklingas gidas, kuris galėtų nutiesti tiltą tarp jūsų ir vietinių gyventojų, leidžiantis jums drąsiai bendrauti nuo pat pirmos dienos?
Šiuo metu tokią rolę atlieka tokios priemonės kaip Intent. Tai tarsi kišeninis vertėjas realiu laiku, leidžiantis bendraujant su žmonėmis visame pasaulyje laikinai pamiršti gramatikos rūpesčius ir susikoncentruoti į pašnekovo minčių bei emocijų supratimą. Tai nėra sukčiavimas, o jūsų „pirmasis bilietas“ į nuotykį, padedantis žengti sunkiausią žingsnį.
Nustokite leisti kalbai tapti siena, tegul ji tampa durimis.
Nuo šiandien pakeiskite mąstymą. Jūsų tikslas nėra išmokti žodyną mintinai, o pažinti įdomų žmogų, suprasti filmą be subtitrų, suprasti dainą, kuri paliečia jūsų širdį.
Jūsų kalbos kelionė yra ne aukštas kalnas, kurį reikia įveikti, o miestas, laukiantis jūsų tyrinėjimo.
Ar esate pasiruošę pradėti savo nuotykį?