Anglų kalbos mokėtės 10 metų – kodėl vis dar negalite prabilti?

Daugelis mūsų turi bendrą „skausmą“:

Anglų kalbos mokėtės daugiau nei dešimtmetį, jūsų žodynas didesnis nei daugelio, o gramatikos taisykles žinote atmintinai. Tačiau vos susidūrus su užsieniečiu ir norint ką nors pasakyti, galvoje pasidaro tikra košė, paraudonuoja veidai, ir galiausiai pavyksta išspausti tik nepatogų „Hello, how are you?“

Kodėl įdėjome tiek daug laiko ir pastangų, bet vis dar esame „nebyliosios anglų kalbos“ besimokantieji?

Problema ne tame, kad nepakankamai stengiamės, o tame, kad nuo pat pradžių pasirinkome neteisingą kryptį.

Kalbos mokymasis – ne tekstų kalimas, o maisto gaminimas

Įsivaizduokite, kad norite išmokti gaminti.

Nusipirkote krūvas puikių receptų knygų, tokių kaip „Maisto gaminimo menas“ ar „Molekulinės virtuvės įvadas“, ir jas išmokote nuo pradžios iki galo. Kasdien praleidžiate 8 valandas žiūrėdami kulinarijos laidas – nuo paprastų kasdienių patiekalų iki Michelin lygio vakarienių. Kiekvieno patiekalo žingsnius, kaitrą ir ingredientus žinote nuo A iki Z.

Dabar klausiu jūsų: ar manote, kad mokate gaminti?

Žinoma, kad ne. Jūs esate tik „maisto kritikas“, o ne „virėjas“. Jūsų galva pilna teorijos, bet jūs niekada iš tikrųjų neįėjote į virtuvę ir nepaėmėte į rankas mentelės.

Tas pats ir su kalbos mokymusi.

Daugelis mūsų yra „kalbos kritikai“. Isteriškai kalame žodžius (kaip ingredientus iš receptų), kramtome gramatiką (analizuojame kulinarijos teoriją), treniruojamės klausytis (žiūrime kulinarijos laidas). Manome, kad jei tik pakankamai daug matysime ir žinosime, vieną dieną natūraliai prabilsime.

Bet tai yra didžiausias nesusipratimas. Suprasti nereiškia mokėti kalbėti. Kaip ir suprasti receptą, nereiškia mokėti gaminti.

„Kalbėti“ ir „rašyti“ yra tas pats, kas gaminti patiems, tai yra „išvestis“; o „klausytis“ ir „skaityti“ yra tas pats, kas skaityti receptus, tai yra „įvestis“. Jei tik žiūrėsite ir nedarysite, visada liksite tik žiūrovu.

Jūsų „gimtoji kalba“ taip pat rūdys, kaip ir virėjo meistriškumas

Šis principas galioja net ir mūsų gimtajai kalbai.

Įsivaizduokite aukščiausios klasės Sičuano virtuvės šefą, kuris emigravo į užsienį ir dvidešimt metų gamino tik makaronus ir picas. Kai jis grįš į Čengdu ir norės pagaminti autentišką, tradicinį patiekalą, ar manote, kad jo meistriškumas vis dar bus toks nepriekaištingas, kaip anuomet?

Greičiausiai ne. Jis galbūt pamiršo tam tikrų prieskonių proporcijas arba prarado jausmą, kaip kontroliuoti kaitrą.

Kalba taip pat yra „raumenų atmintis“. Jei 90 % dienos laiko naudojate anglų kalbą, jūsų kinų kalbos „raumenys“ natūraliai atrofuosis. Pastebėsite, kad rašydami pamiršite žodžius, kalbėdami maišysite su anglų kalbos gramatika ir net paprastos minties išreiškimui prireiks daug laiko.

Taigi, nemanykite, kad gimtoji kalba yra duota savaime. Ją taip pat reikia puoselėti, naudoti ir tobulinti, kaip ir bet kurią užsienio kalbą.

Tapkite „namų virėju“, o ne „gurmanu“

Daugelis žmonių jaučia baimę vos pagalvoję apie kalbos mokymąsi, nes tai atrodo nesibaigiantis kelias. Šiandien išmokote „labas“, o rytoj laukia tūkstančiai žodžių ir vartojimo būdų.

Nebijokite. Grįžkime prie maisto gaminimo metaforos.

Išmokę gaminti kiaušinienę su pomidorais, galėsite pasirūpinti būtiniausiais poreikiais. Tai tarsi pagrindinių pokalbių įvaldymas, leidžiantis patenkinti kasdienio bendravimo poreikius. Šiame etape pažanga yra žaibiška.

O išmokti gaminti gurmanišką patiekalą – tai jau tiesiog papuošimas. Tai nuostabu, bet nepaveiks jūsų kasdienių valgymų. Tai panašu į aukštesnio lygio žodyno ir retų vartojimo būdų mokymąsi – tai padarys jūsų išraišką elegantiškesnę, tačiau pagrindinių bendravimo įgūdžių tobulinimui suteiks vis mažesnę naudą.

Taigi, mūsų tikslas yra ne tapti „kulinarijos teoretiku“, išmanančiu visus virtuvės stilius, o tapti „namų virėju“, gebančiu lengvai pagaminti kelis firminius patiekalus. Sklandus bendravimas yra daug svarbiau nei visko tobulas įvaldymas.

Nustokite tik skaityti receptus – eikite į virtuvę!

Dabar ateina tikrasis iššūkis: jei niekada nekalbėjote, kaip pradėti?

Atsakymas paprastas: nuo to momento, kai nuspręsite prabilti.

Nebelaukite tos dienos, kai būsite „pasiruošę“. Niekada nebūsite „pasiruošę“. Kaip ir mokantis gaminti, pirmasis patiekalas greičiausiai prisvils, bet tai yra neišvengiamas kelias, norint tapti virėju.

Jums reikia ne daugiau teorijos, o „virtuvės“, kurioje galite drąsiai „klysti“ ir nesijaudinti, kad būsite išjuokti.

Anksčiau tai buvo sunku. Reikėjo rasti kantrų kalbos partnerį arba sumokėti už užsienio mokytoją. Tačiau dabar technologijos suteikė mums puikią praktikos vietą.

Pokalbių programėlės, tokios kaip Intent, yra tarsi jums atvira pasaulinė virtuvė. Galite bet kada ir bet kur rasti žmonių iš viso pasaulio pokalbiams ir lavinti savo „maisto gaminimo įgūdžius“. Geriausia tai, kad joje integruotas dirbtinio intelekto realaus laiko vertimas: kai užstringate ir negalite prisiminti, kaip pasakyti tam tikrą žodį (ingredientą), ji yra tarsi virėjas šalia jūsų, bet kada duodantis patarimų. Čia galite drąsiai klysti, nes kiekviena klaida yra žingsnis į priekį.

Ateikite į Intent dabar ir pradėkite savo pirmąjį „gaminimą“!

Nustokite tenkintis stebėtojo vaidmeniu.

Pasaulio gausus vaišių stalas laukia, kol prabilsite ir paragausite.