Nebekalkite anglų kalbos, turite ją „paragauti“
Ar kada nors patyrėte tokį sumišimą:
Dešimtmečius mokėtės anglų kalbos, išmokote tūkstančius žodžių atmintinai, gramatikos taisyklės atšoka nuo liežuvio. Tačiau vos susidūrus su užsieniečiu, protas akimirksniu tampa tuščias, o po ilgo vargo išlemenate tik „Hello, how are you?“
Mes visada manėme, kad kalbos mokymasis panašus į matematikos uždavinių sprendimą: tereikia įsiminti formules (gramatiką) ir kintamuosius (žodžius), ir gausite teisingą atsakymą. Bet koks rezultatas? Kalbos srityje tapome „teorijos milžinais, praktikos nykštukais“.
Kur problema?
Nes mes nuo pat pradžių suklydome. Kalbos mokymasis niekada nebuvo tik „mokymasis“, o labiau panašus į „maisto gaminimo“ mokymąsi.
Ar jūs kaltinai mokotės receptus, ar išties mokotės gaminti maistą?
Įsivaizduokite, norite išmokti gaminti autentiškus itališkus makaronus.
Yra du būdai:
Pirmasis: nusiperkate storą itališkos virtuvės vadovą, išmokstate atmintinai visus ingredientų pavadinimus, kilmės vietas, maistines savybes ir visų maisto gaminimo veiksmažodžių apibrėžimus. Jūs netgi galite mintinai parašyti šimto rūšių pomidorų padažų receptus.
Bet jūs nė karto nebuvote įžengę į virtuvę.
Antrasis: įeiname į virtuvę, o šalia jūsų – draugas italas. Jis leidžia jums pauostyti baziliko aromatą, paragauti pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus skonį, pajusti tešlos tekstūrą rankose. Galbūt mikčiosite, galbūt net supainiosite druską su cukrumi, bet savo rankomis pagaminsite pirmąją lėkštę, galbūt ne tobulų, bet garuojančių itališkų makaronų.
Kuris būdas leis jums iš tiesų išmokti gaminti?
Atsakymas akivaizdus.
Mūsų ankstesnis kalbos mokymasis buvo pirmasis būdas. Žodžių sąrašai – tai ingredientai, gramatikos taisyklės – tai receptai. Mes beprotiškai „kalėme receptus“, bet pamiršome, kad galutinis kalbos tikslas yra šio patiekalo „ragavimas“ ir „dalijimasis“ juo.
Kalba nėra sustingusios žinios, guliančios knygose; ji yra gyva, šilta, nešanti šalies kultūros „skonį“. Tik asmeniškai ją „paragaudami“, pajusdami jos ritmą, humorą ir emocijas realiuose pokalbiuose, galite ją iš tiesų įvaldyti.
Kaip tapti „kalbos gurmanu“?
Nustokite save laikyti studentu, besiruošiančiu egzaminams, ir pradėkite save laikyti „gurmanu“, tyrinėjančiu naujus skonius.
1. Keiskite tikslą: nesiekite tobulumo, tik „valgomumo“
Nustokite galvoti: „Palauksiu, kol išmoksiu šiuos 5000 žodžių, ir tik tada kalbėsiu“, nes tai taip pat absurdiška, kaip ir manyti: „Gaminsiu tik tada, kai išmoksiu visus receptus.“ Jūsų pirmasis tikslas turėtų būti pagaminti paprasčiausią „kiaušinienę su pomidorais“ – naudojant vos kelis žodžius, užmegzti patį paprasčiausią realų pokalbį. Net jei tai tik kelio paklausimas ar kavos užsisakymas. Sėkmės akimirką tas pasiekimo jausmas bus daug labiau įkvepiantis nei aukščiausias balas egzamino lape.
2. Raskite virtuvę: sukurkite tikrą kontekstą
Geriausia virtuvė yra ta vieta, kur yra tikri žmonės, tikras gyvenimo pulsas. Kalbos atveju, ši „virtuvė“ yra aplinka, kurioje bendraujama su gimtakalbiais.
Žinau, tai sunku. Aplink mus nėra tiek daug užsieniečių, be to, bijome, kad suklydę pasirodysime kvailai. Tai panašu į virėjo naujoką, kuris visada nerimauja, kad virtuvėje sukels betvarkę.
Laimei, technologijos suteikė mums tobulą „imitacinę virtuvę“. Pavyzdžiui, tokia priemonė kaip Intent yra tarsi globalus pokalbių kambarys su įmontuotu vertimo asistentu. Galite bet kada ir bet kur rasti draugą iš kitos pasaulio pusės ir drąsiai kalbėti. Suklydote? DI vertimas iškart padės jums pataisyti, pašnekovas lengvai supras jūsų mintį, o jūs iškart išmoksite autentiškiausių posakių.
Čia niekas nesišaipys iš jūsų „virimo įgūdžių“ – kiekvienas pokalbis yra lengvas ir įdomus gaminimo pratimas.
Spustelėkite čia, kad iškart patektumėte į savo „kalbos virtuvę“
3. Mėgaukitės procesu: mėgaukitės kultūra, o ne tik žodžiais
Kai galėsite bendrauti kita kalba, atrasite visiškai naują pasaulį.
Sužinosite, kad skirtingų šalių žmonės turi skirtingą humoro jausmą; suprasite, kodėl paprastas žodis jų kultūroje turi tokią gilią prasmę; jūs netgi galėsite virtualiai „paragauti“ jų gimtinės patiekalų ir pažinti jų gyvenimą bendraudami su jais.
Tai ir yra tikrasis kalbos mokymosi žavesys. Tai nėra sunkus darbas, o skanus nuotykis.
Taigi, nustokite būti tik receptų kolekcionieriumi.
Įženkite į virtuvę ir asmeniškai paragaukite kalbos skonio. Pamatysite, ji daug skanesnė, nei įsivaizdavote.