Sklandaus kalbėjimo paslaptis: jums trūksta ne žodyno, o „aplinkos“

Daugelis mūsų esame susidūrę su tokia dilema:

Dešimtmečius mokęsi anglų kalbos, pervertę daugybę žodynėlių, kol puslapiai subyrėjo, gramatikos taisykles mokėję mintinai, bet vos tik praveriame burną, mūsų anglų kalba vis dar skamba sausai, lyg bejausmės vertimo mašinos? Suprantame amerikietiškus serialus, skaitome straipsnius, bet negalime, kaip gimtakalbiai, turėti natūralaus, autentiško akcento ir kalbos jausmo.

Kur gi slypi problema?

Šiandien noriu pasidalinti su jumis revoliuciniu požiūriu: tai, kad neskambate kaip gimtakalbis, galbūt visiškai nesusiję su jūsų pastangomis, o su tuo, kad niekada iš tiesų „neprisijungėte prie jų klubo“.

Paprasta analogija: nuo „naujoko“ iki „senbuvio“

Įsivaizduokite, kad pirmą dieną ateinate dirbti į naują įmonę.

Kaip elgtumėtės? Greičiausiai būtumėte itin atsargūs, kalbėtumėte mandagiai ir oficialiai, stengtumėtės neklysti, griežtai laikytumėtės visų taisyklių ir reglamentų. Šiuo metu esate „atlikėjas“ – vaidinantis „kompetentingo darbuotojo“ vaidmenį.

O kas po kelių mėnesių? Jūs jau gerai pažįstate kolegas, kartu pietaujate, juokaujate, gal net turite savo „slaptų žodžių“ ir vidinių juokelių, suprantamų tik jums. Susirinkimuose jaučiatės labiau atsipalaidavę, išreiškiate savo nuomonę tiesiau, o jūsų kalbėjimas, elgesys ir net aprangos stilius pradeda nesąmoningai artėti prie šios „aplinkos“.

Jūs nebevaidinate vaidmens, tapote šio kolektyvo nariu.

Kalbos mokymasis – tai tas pats principas. Akcentas ir kalbos jausmas iš esmės yra tapatybės išraiška. Tai „narystės kortelė“, įrodanti, kad priklausote tam tikrai kultūrinei aplinkai. Kai giliai širdyje jaučiatės „svetimas“, jūsų smegenys pasąmoningai įjungia „gynybos režimą“ – įtampą, sustingimą, pernelyg didelį nerimą dėl teisingumo ar klaidos. Šis „psichologinis filtras“ nufiltruoja visas jūsų natūralias išraiškas, todėl skambate kaip pašalietis.

Taigi, norint iš esmės pakeisti kalbėjimą, svarbiausia ne „mokytis“ dar sunkiau, o „įsilieti“ dar giliau.

Pirmas žingsnis: pasirinkite „klubą“, prie kurio norite prisijungti

Pasaulyje yra daugybė angliškų akcentų: Niujorko gyventojų dalykiškumas, Londono akcento elegancija, Kalifornijos nerūpestingumas po saule... Kuris jus labiausiai traukia?

Nebepriimkite „anglų kalbos mokymosi“ kaip vieno, nediferencijuoto uždavinio. Turite rasti „kultūrinę gentį“, kurią nuoširdžiai žavitės ir kurios siekiate. Ar tai dėl to, kad mėgstate tam tikrą muzikos grupę, esate apsėsti tam tikro amerikietiško serialo, o gal žavitės tam tikra visuomenės veikėja?

Paverskite mokymosi procesą „savo dievaičio sekimo“ procesu. Kai nuoširdžiai norėsite tapti vienu iš jų, jų akcento, intonacijos ir žodžių vartojimo imitavimas nebebus nuobodus pratimas, o malonus siekis. Jūsų pasąmonė padės jums viską sugerti, nes norėsite gauti tą „narystės kortelę“.

Antras žingsnis: raskite savo „bendraminčius“

Vien žiūrėdami serialus ir klausydami tinklalaidžių, esate tik „stebėtojas“. Norėdami iš tiesų integruotis, turite užmegzti tikrus ryšius su „savaisiais“.

Draugystės su gimtakalbiais privalumai yra akivaizdūs. Tačiau su draugais mes jaučiamės labiausiai atsipalaidavę, pasitikintys savimi ir mažiausiai bijantys klysti. Tokiu komfortišku būviu jūsų „psichologinis filtras“ nusileis iki minimumo, ir autentiškos išraiškos, kurias išmokote ir imitavote, natūraliai ims lietis.

Žinoma, daugelis pasakys: „Aš esu Lietuvoje, kur man rasti draugų gimtakalbių?“

Tai iš tiesų yra didžiausia problema. Laimei, technologijos užpildo šią spragą. Pavyzdžiui, pokalbių programėlės, tokios kaip Intent, yra sukurtos būtent šiai problemai spręsti. Joje integruota galinga dirbtinio intelekto vertimo funkcija, kuri padeda jums be kliūčių pradėti pirmąjį pokalbį su gimtakalbiais iš viso pasaulio. Jums nebereikia nerimauti dėl gėdos, kilusios dėl netikslios išraiškos, ir galite lengviau rasti bendraminčių kalbos partnerių, paverčiant juos savo tikrais draugais.

Kai turėsite kelis užsieniečius draugus, su kuriais galėsite laisvai bendrauti, pastebėsite, kad jūsų kalbos jausmas ir pasitikėjimas savimi augs stulbinamu greičiu.

Trečias žingsnis: imituokite „aplinkos kultūrą“, o ne tik kalbą

Kalba yra kur kas daugiau nei tik žodynas ir tarimas. Ji apima ir tai, ko niekada neišmoksite iš vadovėlių:

• Kūno kalba: Kokius gestus jie naudoja kalbėdami?
• Veido išraiškos: Kaip keičiasi jų antakiai ir lūpų kampučiai, kai jie išreiškia nuostabą, džiaugsmą ar sarkazmą?
• Intonacija ir ritmas: Kokios yra jų balso aukščio svyravimai ir ritmo pokyčiai pasakojant istorijas?

Šios „nerašytos taisyklės“ yra „aplinkos kultūros“ esmė.

Kitą kartą žiūrėdami mėgstamą filmą ar serialą, išbandykite šį pratimą: raskite mėgstamą personažą ir „suvaidinkite“ jį/ją prieš veidrodį. Ne tik skaitykite eilutes, bet ir visiškai imituokite jo/jos elgesį, toną, gestus ir kiekvieną smulkią veido išraišką.

Šis procesas yra tarsi „vaidmenų žaidimas“, iš pradžių galite jaustis šiek tiek kvailai, bet jei tęsite, šie neverbaliniai signalai taps jūsų dalimi. Kai jūsų kūnas ir kalba bus sinchronizuoti, visas jūsų asmuo spinduliuos „vieno iš savųjų“ aurą.

Pabaigai

Taigi, liaukitės save laikyti „užsienio kalbos mokiniais“, kurie nuolat kovoja.

Nuo šiandien žiūrėkite į save kaip į „būsimą narį“, kuris netrukus integruosis į naują ratą. Jūsų tikslas nebebus „gerai išmokti anglų kalbą“, o „tapti įdomiu žmogumi, gebančiu pasitikėdamas reikštis anglų kalba“.

Sklandaus kalbėjimo raktas slypi ne jūsų žodynuose, o jūsų noru atsiverti, bendrauti ir integruotis. Tiesą sakant, jūs jau seniai turite gebėjimą imituoti bet kokį akcentą; dabar tereikia pačiam sau išduoti „narystės leidimą“.